Triglavas yra aukščiausia Slovėnijos kalnas, iškilęs iki 2864m. Ši viršūnė yra Julijos Alpėse, vieninteliame šalies nacionaliniame parke – Triglavo nacionaliniame parke.
„Triglav” reiškia „trys galvos”, nes žiūrint tam tikru kampu atrodo, jog viršūnės yra trys. Senovės slavų mitologijoje Triglavas buvo laikomas trijų galvų dievo, valdančio orą, žemę ir požeminį pasaulį, sostu. Šiandien aukščiausia šalies viršūnė yra laikomas šalies simboliu, esančiu netgi Slovėjinos vėliavoje ir herbe, todėl daugeliui slovėnų kopimas į Triglavą turi simbolinę reišmę.
„Nisi SLOVENC, če nisi bil na Triglavu.” (Išvertus iš Slovėnų kalbos: Nesi slovėnas, jei nebuvai Triglavo viršūnėje)
Kopimas į Triglavą
| 📍 Maršruto lokacija | Triglavo nacionalinis parkas, Slovėnija |
| 🧗♀️ Maršruto tipas | Žygis su via ferrata |
| ⏰ Trukmė | 9-10 val |
| 📏 Bendras atstumas | 22 km |
| 📈 Sukilimas | 2,011 m |
| ⛰️ Aukščiausias maršruto taškas | Triglavas 2864 m |
| 🍁 Sezonas | Birželio vidurys – spalio vidurys |
| 🪢 Įranga ir pasiruošimas | Daugiau informacijos kaip pasiruošti via ferrata maršrutams galite rasti ferrata.lt. |
Lipimas į Triglavą: eiga ir etapai
Į Triglavą veda daug kelių – vieni lengvesni, kiti sudėtingesni, tačiau visi jų – ilgai trunkantys. Paprastai visus maršrutus rekomenduoja dalinti į dvi dienas, tačiau man tai nepasirodė būtina. Neturėjau Slovėnijoje daug laiko, ilgų maršrutų nebijau, tad susiplanavu vienos dienos išvyką. Kadangi į nuotykį ketinau leistis viena, nusprendžiau pasirinkti lengviausią kelią, prasidedantį Krma slėnyje (Dolina Krma).
Nakvynė
Arčiausiai Krma slėnio esantis miestelis yra Mojstrana, jame ir ieškojau nakvynės. Platforma paieškai – Booking.com. Greitai radau pigią ir neįtikėtinai gražią nakvynės vietą – Mountain View Glamping. Mountain View Glamping yra nedideli mediniai nameliai su stikline fasado siena, atsukta tiesiai į Triglavo nacionalinį parką. Gerą dieną iš namelio galima matyti ir patį Triglavą. Kiekvienas namelis turi terasą, lauko baldus. Netoliese yra bendro naudojimo erdvės su kepsninėmis. Vonios kambariai yra privatūs, įrengti atskirame name, esančiame už 50m. Elektros nameliuose nėra, tačiau svečiams suteikiami įkraunami šviestuvai, taip pat power bankai pasikrauti įrenginiams. Jeigu power bankų nepakanka, įrenginius galima pasikrauti privačiame vonios kambaryje. Savininkai dažnai pavaišina savo gamybos vynu. Geresnės vietos poilsiui ir atitrūkimui nuo kasdienybės nesugalvočiau!
Maršruto į Triglavo viršūnę žemėlapis
Maršruto pradžia: Krma slėnis
Nuo Mountain View Glamping iki Krma slėnio kelionė truko apie pusvalandį. Kėliausi naktį ir pajudėjau link maršruto pradžios automobiliu. Neturint automobilio iki Krma slėnio nuo ankstyvo ryto kursuoja autobusai.
Maršruto pradžios taškas yra Krma-Triglav kelio pabaigoje, ten yra didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Ši jau 4:00 ryte buvo pilna automobilių. Google Maps aikštelė nepažymėta, koordinatės: 46.385708, 13.907319. Orientacijai galima nusistatyti navigacijoje Dolina Krma.
Nuo stovėjimo aikštelės į maršrutą išėjau 4:30 ryte. Laukė ilgas kelias, tad pradėjau anksti. Takas tebuvo vienas. Ilgą laiką ėjau mišku, tamsoje. Tolumoje prieš save ir už savęs girdėjau kitus žygeivius. Kartas nuo karto suūbaudavo pelėda. Pradėjus švisti jau buvo nemažai sukilusi, todėl atsivėrė labai graži kalnų panorama kartu su tekančia saule.
Kelias lengvas, tik vienoje kitoje vietoje reikėjo ropštis akmenimis. Tačiau nieko techniško. Takas gerai žymėtas, tačiau kartas nuo karto pasitikrindavau žemėlapyje kur esu, nes kartą buvau nukrypusi nuo maršruto:)
Konjsko kalnų perėja – Dom Planika trobelė
Kelias iš Krma slėnio atvedė į Konjsko kalnų perėją. Joje susikerta penki pėsčiųjų takai, jungiantys slėnius ir namukus. Šioje vietoje, priklausomai nuo pasirinkto maršruto, reikėtų pasukti link Triglavski dom na Kredarici arba Dom Planika pod Triglavom trobelių. Kredarici trobelė yra populiariausia, tačiau Dom Planika trobelė yra puiki alternatyva, galinti padėti išvengti autostrados žmonių. Triglavas labai populiarus kalnas, todėl gerą dieną, o ypač vasaros savaitgaliais, daug žygeivių bando į jį įlipti.
Taigi, mano maršrutas suko pro Dom Planika. Čia kelias tapo statesnis, tačiau vis dar nesudėtingas. Neužilgo pasiekusi trobelę, užsukau joje atsigerti kavos ir kolos. Nusprendusi tęsti žygį toliau, prie trobelės užsidėjau via ferratų įrangą ir šalmą.
Į viršūnę kilti buvo du keliai – vienas ėjo per Mali Triglav, antrasis suko link Triglavska škrbina (Gorjanska pot). Abu variantai yra pažymėti ženkluose prie trobos.
Svarsčiau kuriuo čia keliu eiti, kai mane užkalbino keli slovėnai. Mačiau juos lipančius nuo Krma slėnio tuo pačiu keliu kaip ir aš. Jie paklausinėjo įspūdžų apie šalį, bei kokį planą lipimui į kalną turiu. Šie sutikti vietiniai keliautojai į Triglavą lipo jau 20-tą kartą! Buvo išbandę visus kelius, o šįkart ketino eiti Gorjanska Pot keliu per Triglavska škrbina kalnų perėją. Sakė, jog maršrutas įdomus, bet nesudėtingas – praeitus kartus jie net nesisegdavo via ferratos saugų. Tai mane suintrigavo, todėl nusprendžiau ir pati pasirinkti būtent šį taką. Pasižiūrėjus iš toli į sieną, link kurios vedė takas, ši neatrodė tokia jau paprasta, kad net saugų nereikėtų naudoti. Bet dažnai vaizdas iš toli būna apgaulingas.
Kelias į Triglavo viršūnę
Kelias Gorjanska Pot iš pradžių ėjo žvyro šlaitu. Pasiekus uolas prasidėjo vertikalus lipimas. Pradžioje saugos taškų įsisegimui nebuvo, tik kur ne kur buvo įkalti strypai pasilaikymui. Palypėjus aukščiau prasidėjo ir via ferratos dalis. Via ferrata nesudėtinga, tačiau visas lipimas buvo gana atviras, tad įsisegus lipti buvo kur kas ramiau. Minčių išvis nenaudoti via ferratos įrangos netgi nekilo.
Pasiekus Triglavska škrbina kalnų perėją, nuo jos toliau ėjo via ferrata iki pat viršūnės. Kai kur lynų nebuvo. Nors ir liepos mėnesį, tačiau kelias buvo šiek tiek apledėjęs, tad atkarpose be lynų reikėjo atidumo.
Viršūnę pasiekiau po 4 valandų ir 30 min. Vaizdai atsivėrė nuostabūs – matėsi visos Julijos Alpės 360 laipsnių. Ant kalno mačiau ir vaikų, jie dėjosi štampukus į savo atsineštas knygeles. Pakalbinau, paklausiau ką jie daro. Pasirodo tokia štampukų stotelė yra ant kiekvieno Slovėnijos kalno ir vaikams kolekcionuoti viršūnės yra didelė pramoga. Jie knygeles nešasi į mokyklą ir dalinasi, į kokį kalną per savaitgalį užlipo.
Pačioje Triglavo viršūnėje stūkso Aljažev Stolp. Tai bokštas, užuovėja nuo audrų. Pastatytas jis 1895 metais kunigo Jakob Aljaž, kaip simbolis, jog Triglavas priklauso slovėnams. Vėliau ši užuovėja buvo paaukota Slovėnijos alpinizmo asociacijai.
Leidimasis žemyn
Žemyn pasirinkau keliauti standartiniu maršrutu – per Mali Triglav. Šis maršrutas yra via ferrata, einanti kalno ketera. Ferrata labai lengva – A. Kadangi tai lengviausias kelias pasiekti kalną, jame pilna žmonių, lipančių tiek aukštyn, tiek žemyn. Reikia nusiteikti, kad šioje vietoje judėjimas vyks lėtai. Šiame maršrute Triglavas atveria savo gražiausiąją pusė, tad ne veltui maršrutas populiariausias.
Pasiekus Dom Planika, kelias žemyn toliau eina tuo pačiu taku per Krma slėnį. Takas gražus, o kadangi į priekį didžiąją dalį laiko eita naktį – gerai neapžiūrėtas, tad įdomus.
Visas mašrutas užtruko 9 valandas. Nusileidusi nuo kalno parvažiavau iki Mountain View Glamping ir nuo čia keliavau pėstute iki miestelio pavalgyti toje kavinėje, kurią buvau atradusi diena anksčiau: Restaurant pr’ Železn’k. Maistas skanus ir gausus – pats tas atstatyti jėgas po pilnos dienos žygio.
O kiek gi jums kartų, žygeiviai, teko užlipti į Triglavą? Pasidalinkit komentaruose!
– Jurgita